Catacana
Aspeta
Catacana (o katakana) es un de cuatro formas de scrive usada per la lingua japanes (o nion). Lo es usada prima per scrives nonformal e per enfantes.
Table de catacana-romaji
[edita | edita la fonte]Note ce "ch" en romaji es "tx" en elefen, "j" es "dj" en elefen, e "sh" es x en elefen.
Si la romaji es en leteras roja, la forma es estinguida.
| vocales | yōon | ||||||
| ア a | イ i | ウ u | エ e | オ o | ャ ya | ュ yu | ョ yo |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| カ ka | キ ki | ク ku | ケ ke | コ ko | キャ kya | キュ kyu | キョ kyo |
| サ sa | シ shi | ス su | セ se | ソ so | シャ sha | シュ shu | ショ sho |
| タ ta | チ chi | ツ tsu | テ te | ト to | チャ cha | チュ chu | チョ cho |
| ナ na | ニ ni | ヌ nu | ネ ne | ノ no | ニャ nya | ニュ nyu | ニョ nyo |
| ハ ha | ヒ hi | フ fu | ヘ he | ホ ho | ヒャ hya | ヒュ hyu | ヒョ hyo |
| マ ma | ミ mi | ム mu | メ me | モ mo | ミャ mya | ミュ myu | ミョ myo |
| ヤ ya | ユ yu | ヨ yo | |||||
| ラ ra | リ ri | ル ru | レ re | ロ ro | リャ rya | リュ ryu | リョ ryo |
| ワ wa | (ヰ) wi | (ヱ) we | ヲ wo | ||||
| ン n | |||||||
| ガ ga | ギ gi | グ gu | ゲ ge | ゴ go | ギャ gya | ギュ gyu | ギョ gyo |
| ザ za | ジ ji | ズ zu | ゼ ze | ゾ zo | ジャ ja | ジュ ju | ジョ jo |
| ダ da | ヂ (ji) | ヅ (zu) | デ de | ド do | ヂャ (ja) | ヂュ (ju) | ヂョ (jo) |
| バ ba | ビ bi | ブ bu | ベ be | ボ bo | ビャ bya | ビュ byu | ビョ byo |
| パ pa | ピ pi | プ pu | ペ pe | ポ po | ピャ pya | ピュ pyu | ピョ pyo |
|
A su es juntas moderna a la catacana, usada prima per sonas de otra linguas. | |||||||
| イェ ye | |||||||
| ウィ wi | ウェ we | ウォ wo | |||||
| (ヷ) va | (ヸ) vi | ヴ vu | (ヹ) ve | (ヺ) vo | |||
| ヴァ va | ヴィ vi | ヴェ ve | ヴォ vo | ヴャ vya | ヴュ vyu | ヴョ vyo | |
| シェ she | |||||||
| ジェ je | |||||||
| チェ che | |||||||
| ティ ti | トゥ tu | テュ tyu | |||||
| ディ di | ドゥ du | デュ dyu | |||||
| ツァ tsa | ツィ tsi | ツェ tse | ツォ tso | ||||
| ファ fa | フィ fi | フェ fe | フォ fo | フュ fyu | |||
| canji | simboles (de xines) | usada en ajunta a la scrives silabal (a su) |
| hiragana | silabal | formal, leteratur, sufisas e parolas aidante |
| catacana | silabal | nonformal, anunsias, enfantes, parolas ci no ave sua propre canji (la plu de emprestas) |
| romaji | leteras latina | taxes moderne, internasional |
| Sistemes de scrive | model | ||
| Logografias | Cuneforma | Ieroglifos | Xines | Canji | Maia | ||
| Silabarios | Tsalagi | Canadianes orijinal | Catacana | Hiragana | Linial B | ||
| Abjades | Alfabeta orijinal | Arabi | Fenisia | Arami | Ivri | Maniste | Nabatea | Sogdian | Suri | Tifinagh | Ugaritica | ||
| Abugidas | Bangla | Brami | Calinga | Canada | Caxmiri | Devanagari | Granta | Gujurati | Gupta | Gurmuci | Hanunuo | Itiopian | Mianmar | Odia | Sindi | Sinhales | Tai | Tamil | Telugu | Tengwar | Tibetan | Tocarian | ||
| Alfabetas completa | Adlam | Bopomofo | Cartuli | Cirilica | Copta | Deseret | Deutx | Elinica | Eres | Etrusca | Glagolitica | Goto | Haieren | Hangul | Latina | Mandaia | Mongol | Ogam | N'ko | Runas | Shaw | Turces vea | Uigur | ||
| Otra cosas | Scrive corente | Stenografia | Transcrive | Alfabeta Fonetical Internasional (AFI) | Unicode | ||